Po antrojo pasaulinio karo Pabradėje veikė mokykla, kurioje buvo  rusų ir lenkų kalba dėstomos klasės. 10 –15 km. spinduliu buvo tik lenkų kalba dėstomos klasės. Ilgainiui beveik visose buvo mokoma tik rusų kalba. Lietuviai turėjo savo vaikus leisti į rusų ar lenkų kalba dėstomas klases, nes ilgą laiką lietuviškos mokyklos nebuvo.

fdf

Tik 1954 m. prie Pabradės vidurinės mokyklos, kurioje buvo  dėstoma rusų kalba, įsteigtas skyrius lietuvių dėstomąja kalba. I – IV klasėje pradėjo mokytis 12 mokinių. Vaikai mokėsi gyvenamojo namo kambaryje Vilniaus  g. Nr. 1. Pastatas neišliko, sudegė. Dabar jo vietoje skverelis. Pirmoji mokytoja  buvo P. Peleckienė. 1956 m. rugsėjo I ąją jau susirinko 26 mokiniai. Į pirmą klasę atėjo net 9 mokiniai. Vaikus mokė Bronė Supiejeva.

1957 m. rugsėjo 1 – ąją Pabradės rajono tary-bos vykdomojo komiteto pirmininko Kazimiero Ignatavičiaus ir švietimo skyriaus vedėjo Broniaus Pociaus rūpesčiu buvo atidaryta septynmetė mokykla. Direktorė buvo paskirta Marcelė Pociuvienė, vėliau daug metų dirbusi direktoriaus pavaduotoja

Mokinių skaičius V – VII klasėse buvo mažas (V – 3, VI – 3 ir VII – 3). I – IV klasėse mokėsi 37 mokiniai. Iš viso mokykloje buvo 46 mokiniai. Mokinius į V, VI ir VII klasės kvietė mokytojai, įkalbinėdami tėvus perkelti  vaikus iš Pabradės  1 – osios vid. mokyklos (nelietuviškos) į lietuvišką mokyklą. Ypač daug pasidarbavo mokytojai Vladas Juršėnas ir Janina Dranenkienė, taip pat F. Ilgūnienė, K. Ilgūnas, B. Pocius, J. Aleksandravičius Kochas, D. Banionienė. Pradinėse klasėse dirbo 2 mokytojos – B. Supiejeva ir Pleckevičiūtė.

1958 m. rugsėjo 1-ąją buvo atidarytos dar dvi klasės – VIII ir IX. Vėl teko kviestis mokinių. Moksleivių skaičius išaugo iki 111. Taigi septynmetėje mokykloje jau buvo 9 klasės. Mokslo metus pradėjo nauji mokytojai M. Petrauskaitė, R. Stamkauskas, T. Stamkauskienė, B. Vinciūnas. R. Stamkauskas buvo paskirtas direktoriumi. Mokyklai buvo paskirti du pastatai Vilniaus gatvėje, kuriuose buvo 4 klasės.

1959 m. rugsėjo 1 – ąją septynmetė mokykla reorganizuojama į vidurinę. Nuo tada ji vadinama Pabradės 2 – ąja vidurine mokykla. Tuo metu mokėsi 135 mokiniai, buvo 10 klasių. Mokykla gavo naują medinį pastatą, statytą septynmetei mokyklai, dar keletas mažesnių kambarių, platus koridorius, kuris pirmaisiais metais atstojo ir aktų, ir sporto sales.

1964 m. mokyklai priskiriami dar du pastatai Pašto g. Nr. 8ir nr. 17. Darbo sąlygos žymiai pagerėjo.

Mokyklos direktoriaus Alfonso Vaitkevičiaus ir tėvų komiteto pirmininko Kęstučio Marcinkevičiaus pastangomis pradedama mokyklos priestato (faktiškai naujos mokyklos) Upės g. Nr. 19 statyba. 1974 m. sausio 19 d. įvyko iškilmingas naujojo pastato atidarymas. Direktoriaus P. Čereškevičiaus iniciatyva prasidėjus Atgimimui gaivinama tautinės mokyklos tradicija.1990 m. mokyklai suteiktas ,,Ryto“ vardas. Prie mokyklos pastatyti medžio drožėjo J. Jakšto stogastulpiai. Nuo mokyklos įsikūrimo pradžios didelis dėmesys skiriamas kraštotyrinei, meninei, sportinei veiklai, moksleivių pilietiškumo ugdymui. Nuo 1996 m. mokyklai vadovauja direktorė Laima Markauskienė.

 Labiausiai džiugina gausėjantis mokinių skaičius. 1995/1996 m.m. mokėsi 430, 1996/1997m. - 464, o šiandien jau mokosi net 697 mokiniai.

Didelių Švenčionių rajono mero V. Vigelio, savivaldybės dėka 2002 m. pradėta ruošti statybvietė pradinių klasių korpusui.

2002 m. lapkričio 15 d. iškilmingai paminėta mokyklos priestato statybos pradžia.

2003 m. rugsėjo 1 d. mokyklos bendruomenė džiaugėsi nauju pastatu, kuriame naujuosius mokslo metus pradėjo ne tik pradinukai, bet ir penktokai.

2005 m. rugsėjo 1d. buvo atidarytas antrasis korpusas.

Švenčiamos tautines šventės. Ypač smagios mokykloje – Užgavėnės. Jos tampa jau ne vien mokyklos, o viso miestelio sujudimu.

Nuo mokyklos pradžios didelis dėmesys skiriamas kraštotyrinei, turistinei, meninei, sportinei veiklai. Nuo 1992 m. veikia ateitininkų kuopa, 1994m. ateitininkų federacijoje įregistruota ,,Rasos“ vardu.

Mokykloje įvairi popamokinė veikla. Mėgstami keramikos, dailės, dainavimo, šokių, jaunųjų miškininkų, literatų ir kt. būreliai.

Kiekvienais metais vasario pirmąjį šeštadienį organizuojamas abiturientų susitikimų vakaras, mokykla sulaukia gausaus buvusiųjų moksleivių būrio.

Sudėtinga buvo lietuviškos mokyklos pradžia, tačiau puoselėjama lietuvybę diegiančių žmonių dėka ji išliko. Mokykla buvo, yra ir bus ta vieta, kur gerbiamos lietuvių tautos tradicijos, lietuviškas žodis.