Neįprasta Vasario 16-oji Pabradės „Ryto“ gimnazijoje

Kiekvienais metais gimnazijos mokytojai mąsto, kaip švęsti valstybines šventes, kad jos mokinių širdyse taptų savastimi, kad valstybės atkūrimo istorija būtų stimulas jiems gyventi, mokytis, dirbti, kurti asmeninę ir valstybės gerovę taip, kad ateinančioms kartoms daugiau niekada netektų atkurti pavergtos valstybės.

Sausio 9 d. gimnazijoje buvo atidaryta profesionalaus žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Dienos ir naktys – būti ar nebūti“, nukelianti į nepamirštamą Lietuvos istorijos tarpsnį – 1991 m. Sausio 13-ąją, kurią fotografijose ženklina minios susimąsčiusių žmonių, armatūros, metaliniai strypai su vaikų piešiniais ir nebereikalingais sovietiniais medaliais, apkasai už Aukščiausiosios Tarybos rūmų… Būtina pabrėžti, kad ir fotografijos parodos pristatymas mūsų mokiniams bei paties autoriaus Leonardo Skirpsto susitikimas su mokiniais įvyko buvusio tuometinės Pabradės antrosios vidurinės mokyklos abituriento Stanislovo Vaiciukevičiaus, UAB „Baltijos birža“ prezidento, rūpesčiu. Iki Vasario 16-osios eksponuojama paroda vis traukė mokinius ir mokytojus  stabtelėti ties nuotraukomis, įsižiūrėti į žmonių veidus ir… atpažinti vienoje iš jų gimnazijos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Joną Kavaliūną, tuomet dar Vilniaus pedagoginio instituto studentą, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tai vėlgi liudijimas, kad Tėvynės meilę mes, pedagogai, skiepijame ne žodžiais, o veiksmais.

Apmąstant ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą išradingai švęsti Vasario 16-ąją, šiemet pavyko įgyvendinti gimnazijos ateitininkų ir jų vadovės Olės Kavaliūnienės idėją papuošti gimnazijos kiemelį neįprasta vėliava – mokinių ir mokytojų kūrybinės veiklos metu paruoštas ir užšaldytas geltonos, žalios, raudonos spalvos vanduo stiklinaitėse tapo tarsi mažytės  Gedimino  pilys ir ant sniego susirikiavo į  trispalvės vėliavos kontūrą. Mokiniai tikrai prisimins, kokią kompoziciją, kokia proga ir kodėl ją kūrė.

Kitokia Vasario 16-oji gimnazijoje tapo dar ir todėl, kad sužinoję apie mūsų krašto šviesuolio, ilgamečio pedagogo Broniaus Lozoraičio parengtą medžiagą apie Lietuvos kariuomenės savanorį Antaną Pošiūną, gim. 1896 m. Modžiūnų kaime,  Cirkliškio seniūnijoje, o 1985 m. palaidotą Pabradės miesto kapinėse, negalėjome Vasario 16-osios proga nepapasakoti mūsų mokiniams apie Antaną Pošiūną, nuo pat vaikystės pagautą mokslo žinių traukos, įgijusį tvirtus karo mokslo pagrindus ir juos panaudojusį Tėvynės tarnystei… Vėlgi buvusio mūsų mokinio Sauliaus Šilinio iniciatyva į renginį Vasario 16-ajai ir savanorio Antano Pošiūno atminimui pagerbti atvyko ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadas plk. ltn. ir kariai savanoriai. Renginio metu mokinius ir mokytojus ypač sujaudino  plk. ltn. Renato Spėčiaus labai nuoširdžios mintys ir paprastas paaiškinimas, kodėl jis dalyvauja renginyje gimnazijoje, nors turi begalę darbų,  kaip ištverti ir pakelti visus kasdienius sunkumus. Anot jo, tereikia pažiūrėti į Trispalvę ir prisiminti  tuos, kurie savo gyvenimo ir gyvybės auka kūrė valstybę ir ją apgynė.

Išskirtinė proga susipažįstant su Lietuvos kariuomenės savanoriu Antanu Pošiūnu tapo galimybė pabendrauti ir su artimais savanorio giminaičiais – Pabradėje gyvenančio Lietuvos kariuomenės savanorio Antano Pošiūno anūko Andrejaus ir jo žmonos Ingos Pošiūnų šeima. Esame dėkingi jiems už asmeninio archyvo nuotraukas, kurios, kaip ir Broniaus Lozoraičio parengta medžiaga,  buvo panaudotos istorijos mokytojai metodininkei Reginai Mateikienei rengiant pristatymą apie Antaną Pošiūną. Daugiau  prasmės  mūsų renginiui suteikė ir  ilgamečio pedagogo ir mūsų krašto šviesuolio Broniaus Lozoraičio, Modžiūnų kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotojo, muzikanto Alfonso Pošiūno, turinčio giminystės sąsajų su savanorio Antano Pošiūno gimine, mūsų buvusio abituriento Sauliaus Šilinio dalyvavimas mūsų renginyje.

Renginys, pradėtas valstybės himnu, gyvai giedamu gimnazijos mokinių, mokytojų, svečių,  merginų ansamblio atlikta sutartinė, patriotinės dainos sukūrė ypatingą nuotaiką. Pirmoji pažintis su svarbiausiais Lietuvos kariuomenės savanorio Antano Pošiūno gyvenimo faktais tapo paskata ir prievole domėtis ir išsamiau pažinti Antano Pošiūno turtingą asmenybę ir semtis stiprybės „vardan tos Lietuvos“.

Po renginio gimnazijoje kartu su mokiniais ir svečiais vykome į Pabradės miesto kapines ir kartu su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadu plk. ltn. Renatu Spėčiumi bei savanorių Garbės sargyba padėjome gėlių bei uždegėme žvakutes ant Lietuvos kariuomenės savanorio Antano Pošiūno,  tremtinės, partizanės Marytės Štarolytės, buvusių gimnazijos mokinių Kovalevskių močiutės kapo, taip pat  ant kenotafo kariams sukilėliams.

Norisi tikėti, kad gyvoji istorijos pamoka Vasario 16-osios išvakarėse bus paskata mokiniams ne tik domėtis ir pažinti gimtojo krašto istoriją, bet ir ugdys pasididžiavimą savo valstybe, stiprins suvokimą, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo kiekvieno jos piliečio padorumo ir  patriotiškumo.

Laima Markauskienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė